9001 sert copy

Evelina Machova
2014-09-05
Daugiau nei šimtą metų skaičiuojanti Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė nestovi vietoje ir žengia koja kojon su moderniomis technologijomis. Gydymo įstaigoje taikomi moderniausi psichiatrijos gydymo būdai, o čia dirbantys mokslininkai ieško vis naujesnių ir efektyvesnių metodų, kuriuos pripažįsta ir užsienio šalių ekspertai. 
Pasak medicinos biologo Vlado Valiulio, ligoninėje pradėta taikyti transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Tai gana naujas, bet labai efektyvus metodas, gydant medikamentams atsparią depresiją.
Atlieka mokslinius tyrimus
Ligoninės Elektrofiziologinių tyrimo ir gydymo metodų skyriaus vedėjas medicinos biologas dr. Kastytis Dapšys sako, jog anksčiau daugelis mokslinių tyrimų ligoninėje vykdyti tik mokslininkų ir gydymo įstaigos administracijos entuziazmo dėka. Dabar gi skyriuje atliekami elektroencefalografijos ir galvos smegenų sukeltųjų potencialų tyrimai bei pasiekti rezultatai leidžia dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose sulaukiant ir papildomo finansavimo. 
„Sukeltieji potencialai – tai žmogaus smegenų atsakas į kokį nors dirgiklį, kuris fiksuojamas elektroencelogramoje, paprasčiau kalbant, smegenų bioelektrinio aktyvumo užraše. Į pagalbą pasitelkdami tam tikrus klausos ar regos dirgiklių derinius smegenims duodame užduotis, reikalaujančias tokių procesų, kaip dėmesys, darbinė atmintis, atpažinimas dalyvavimo. Panašias metodikas taiko ir neurologai, skirtumas tik tas, kad jie fiksuoja, ar smegenys į šiuos dirgiklius sureagavo. Tuo tarpu mūsų užduotis stebėti, kaip po vieno ar kito dirgiklio smegenys atlieka informacijos apdorojimą, o tai atspindi jų elektrinė veikla. Smegenys gudrios. Tarkim, jei iš eilės eina keli vienodi garso dirgikliai, jos ima tinginiauti, į juos tiesiog nebereaguoja. Tačiau jei įsiterpia, pavyzdžiui, kitokio dažnio garso dirgiklis jos iš karto atkunta. Kokia viso to nauda? Galime lyginti, kaip paciento smegenų veikla keičiasi veikiant vaistams. Tai, beje, ir mūsų naujasis tyrimas. Tarkim, atsiranda naujas vaistas. Koks bus jo poveikis pacientui? Juk kiekvienas esame skirtingas. O galbūt pacientas apskritai atsparus medikamentiniam gydymui. Juk norint išsiaiškinti, ar vaistas veikia paciento būklę ar ne, reikia laiko. Žinant, jog pacientas bus atsparus medikamentiniam gydymui, galima būtų pagalvoti apie transkranijinės magnetinės stimuliacijos ar elektroimpulsinės terapijos taikymą, taip taupant ir sveikatos biudžeto lėšas“, - vardina dr. K.Dapšys. Anot mokslininko, sukeltus potencialus ligoninės mokslininkai registruoja jau beveik dvidešimt metų. Per šiuos metus gana išsamiai išnagrinėti P300 ir N400 sukeltieji potencialai. 
„Natūralu, kad žmogaus smegenys kartu su amžiumi keičiasi. Surinkome ir ištyrėme duomenis iš daugiau nei šimto įvairaus amžiaus žmonių bei nustatėme, kaip su amžiumi kinta smegenų veikla. Parengėme kreives, kuriose aiškiai matoma, kokie pokyčiai atitinka normos ribas, kurioms įtakos turi, pavyzdžiui, amžius bei kokie nukrypimai siejami su liga. Šioje srityje Lietuvoje esame pradininkai, o tyrimo rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose sulaukė susidomėjimo. Tarkim, N400 potencialas. Pacientui monitoriaus ekrane pateikiamas sakinys - žodis po žodžio. Galimi du variantai, kai paskutinis sakinio žodis atitinka prasmę ir kai neatitinka. Sveikas žmogus, pamatęs nesąmoningą sakinį, jį atpažįsta, tai rodo atsiradęs N400 potencialas. Tuo tarpu žmogus, sergantis šizofrenija, dažnai nesugeba atskirti logiškos sakinio baigties nuo visiškos nesąmonės. Tokiems pacientams N400 potencialias tiesiog neatsiranda arba yra toks silpnas, jog sprendimams neturi jokios įtakos. Tyrimai patvirtinti funkciniu magnetiniu rezonansu“, - vardina dr. K.Dapšys 
 
Įsisavina naujus metodus
Pasak medicinos biologo Vlado Valiulio ir gydytojo psichiatro Giedriaus Gerulskio, ligoninėje kelis metus sėkmingai taikoma transkranijinė magnetinė smegenų stimuliacija. Tai gana naujas ir veiksmingas metodas, gydant medikamentams atsparius depresijos ir kitus psichikos sutrikimus: šizofrenijos negatyvią simptomatiką, klausos haliucinacijas, senestopatijas ir kt.
„Šis gydymo metodas labai efektyvus neturintis reikšmingo šalutinio poveikio. Vienintelis nemalonus ar nepatogus pacientams jausmas - magnetinių impulsų metu pasireiškiantys nestiprūs veido raumenų susitraukimai. Panašiai kaip naudojant plačiai reklamuotus elektrinius treniruoklius, kai veikia magnetiniai impulsai. Transkranijine magnetine stimuliacija pasiekiamas ilgalaikis gydymo efektas. 
Tiesa, anksčiau naudojant šį metodą buvo sunkumai tiksliai nustatyti stimuliuojamą smegenų sritį. Kad išvengtume netikslumų, buvo įsigyta neuronavigacinė sistema, leidžianti milimetrų tikslumu nustatyti stimuliuojamą konkrečią smegenų sritį. Panaši sistema naudojama neurochirurginių operacijų metu“, - sako V.Valiulis, rudenį ginsiantis daktaro laipsnį iš vykdomų magnetinės smegenų stimuliacijos tyrimų. Paklaustas, ar nebūtų paprasčiau šį metodą taikyti visiems depresija sergantiems pacientams, V.Valiulis teigė, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose tokia praktika naudojama privačiose klinikose. Tuo tarpu Lietuvoje šis metodas taikomas gydyti tik medikamentinei terapijai atsparias depresijos formas, nes pagal Europoje galiojančius griežtus reikalavimus šis metodas kol kas yra patvirtintas tik medikamentiniam gydymui atsparių psichikos sutrikimų terapijai. Tačiau ateityje neatmeta galimybės, jog šis metodas galėtų dažniau papildyti, o kai kuriais atvejais netgi pakeisti medikamentinį depresijos gydymą.  
Pasak mokslininko, naudojant transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją galima sumažinti depresijos, manijos epizodų, įkyrių veiksmų ir klausos haliucinacijų simptomus. Stimuliacijos metu speciali magnetinė ritė pridedama prie paciento galvos ir pro ją leidžiant atitinkamų parametrų elektros srovę sukeliami magnetinio lauko impulsai. Jie daro poveikį tam tikros nedidelės srities smegenų ląstelių bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių, medžiagų, perduodančių nervinius impulsus, pokyčius. Tai normalizuoja elektrofiziologinę ir biocheminę pusiausvyrą galvos  smegenyse ir palengvina psichikos negalavimus.
 
Konsultacijos internetu
Nuo technologijų pažangos neatsilieka ir gydymo įstaigos psichologų komanda. Pasak Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėjos Violetos Dapšienės, prieš kelerius metus pradėtos konsultacijos internetu po truputį įgauna pagreitį. „Įvairiausiais klausimais žmonės kreipiasi ir dėl savęs, ir dėl artimųjų. Ieško ne tik pagalbos, bet ir informacijos, kur jiems reikėtų kreiptis. Nemažai klausimų sulaukiame ir iš emigravusių piliečių. Per mėnesį internetu suteikiame maždaug 50 konsultacijų. Tiesa, turime nemažai minčių ir plėsti paslaugų spektrą, prie komandos prisijungti daugiau specialistų – psichologų, galbūt įtraukti ir psichoterapeutus, nes kartais pasitaiko klausimų ir dėl vaistų, tuomet, norint į juos išsamiai atsakyti, tenka ir mums patiems pasikonsultuoti su kolegomis. Parengėme projektą tikėdamiesi plėsti šią veiklą ir dabar laukiame sprendimo. Gavę papildomą finansavimą galėtume dar ir atnaujinti visą darbinę bazę, elektronines sistemas, įtraukti į veiklą psichikos sveikatos centrus ar net šeimos gydytojus“, - vardina V.Dapšienė.  
Skyriuje dirba 17 psichologių ir vienas psichoterapeutas. Pasak vedėjos, viena pagrindinių darbo krypčių - psichodiagnostika, t.y. kai naudojantis įvairiais testais ir psichologinio tyrimo metodikomis atliekamas psichologinis paciento ištyrimas, galintis gydytojams padėti nustatyti diagnozes ar įvertinti sutrikimų laipsnius Taip pat pacientai konsultuojami individualiai ar grupiniuose užsiėmimuose. Per metus ištiriama per 2 tūkst. pacientų.
 
Tenka sudėtingiausi pacientai
Pasak ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Alinos Stigienės, pacientų, kurie kreipiasi gydymo įstaigą, psichikos sutrikimai yra patys įvairiausi: nuo neurozinio registro psichikos sutrikimų iki sudėtingų šizofrenijos formų: pvz., katatoninės šizofrenijos bei alkoholio sukeltų psichozių. Dalis pacientų dėl itin sudėtingų būklių iš kitų psichiatrijos stacionarų siunčiami į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Pavyzdžiui, kuomet reikalinga elektros impulsų terapija. „Esame vienintelė gydymo įstaiga, kuri taiko šį gydymo metodą. Procedūrai atlikti yra reikalinga tiek moderni ir brangi medicinos įranga, tiek specialiai paruoštas personalas, atskiros patalpos. Taikome ir daugelį kitų efektyvių bei modernių gydymo metodų: pvz., transkranijinę magnetinę smegenų stimuliaciją. Turime kompiuterinį tomografą, kurio pagalba galime patikslinti atvykusio ar besigydančio paciento sveikatos būklę. Tarkim, ar jo sutrikimai yra dėl patirtos galvos smegenų traumos ar vis dėlto tai psichikos sutrikimo simptomai. Ligoninėje visą parą veikia gerai įrengta laboratorija, kurioje atliekami visi pacientams reikalingi tyrimai“, - sako A.Stigienė.  
Pasmalsavus, kam psichiatrijos ligoninei reikalinga laboratorija, klinikinės laboratorijos vedėja – laboratorinės medicinos gydytoja Indrė Basytė sako, jog norint skirti tinkamą gydymą visapusiškas paciento ištyrimas tiesiog būtinas. Pavyzdžiui, infekcinių susirgimų laboratoriniai rodikliai psichiatrijoje kai kuriais atvejais padeda išaiškinti susirgimo kilmę. Psichiatrijoje labai svarbus tinkamas vaisto dozės parinkimas. Laboratorijoje nustatoma šių vaistų koncentracija ligonių kraujyje. Be to daugelis pacientų serga dar ir gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, kraujagyslių ligos. Šiuo atveju reikia parinkti ne tik vaistų dozes, bet ir žinoti, kaip vaistai veiks tarpusavyje, kad pacientui padėtum, o ne pakenktum. Gydant apsinuodijimus toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar narkotikais būtinas nuolatinis laboratorinių rodiklių stebėjimas.
Pasak Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo Rolando Kaukėno, elektros impulsų terapija taikoma sunkios depresijos ar šizofrenijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai ryškios suicidinės mintys. Pasak mediko, šis metodas itin veiksmingas sergantiesiems sudėtingomis šizofrenijos formomis, kuomet medikamentinis gydymas neduoda teigiamų rezultatų, kokių norėtųsi. 
„Prieš šią procedūrą sukeliama trumpalaikė narkozė, skiriama raumenis atpalaiduojančių vaistų. Ant smilkinių uždedami elektrodai, jais siunčiami elektros impulsai, kurių trukmė - kelios sekundės dalys. Pacientas, kuriam taikoma elektros impulsų terapija, yra trumpalaikės intraveninės narkozės būsenos.
 Procedūrų metu pakeičiama tam tikrų smegenyse susidarančių cheminių junginių, pernešančių nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių – neurotransmiterių – koncentracija. Tai saugus gydymo metodas“, - sako R.Kaukėnas. 
 
Vaikų sveikatingumo metai
Šie metai Seimo paskelbti Vaikų sveikatingumo metais, todėl, pasak vyresniosios socialinės darbuotojos Daivos Vežbovič, ligoninėje besigydantiems jauniesiems pacientams skirtas ypatingas dėmesys. „Šie metai buvo itin gausūs švietėjiškų renginių. Netrūko ir sporto, bet, kaip pastebėjome, vaikams labai patiko, kai buvo kviečiami įvairiausių sričių specialistai, pasakojantys apie sveiką gyvenimo būdą gamtos pažinimą, meną ir pan. Rengėme tokius užsiėmimus, kurie sulaukė didelio susidomėjimo, todėl šią veiklą planuojame tęsti ir toliau“, - sako D.Vežbovič.
Pasak Universitetinio vaikų ir paauglių skyriaus gydytojos psichiatrės Astos Zalubienės, darbas Vaikų ir paauglių skyriuje yra visuomet labai intensyvus ir sudėtingas. Su kiekvienu pacientu pasirašomas kontraktas, kuriame susitariama, dėl vaiko ar paauglio elgesio taisyklių skyriuje. Už vadinamo kontrakto gerą vykdymą vaikai gauna įvairiausių pagyrimų ir paskatinimų. „Dirbame su vaikais ne bausmių, o jų pačių savarankiškų apsisprendimų principu, leidžiame pajausti, kad jis pats savarankiškai sprendžia savo problemas“, - sako A.Zalubienė. 
 
Komentaras
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas dr. Valentinas Mačiulis:

- Artimiausi pasikeitimai, kad pagal Vyriausybės nutarimą dėl dalininko pasikeitimo ligoninės dalininku taps Vilniaus universitetas. Tai duos naują stimulą moksliniam darbui, juolab kad ir dabar intensyviai bendradarbiaujame su trimis universiteto fakultetais: Filosofijos, Gamtos ir Medicinos. Vykdome nemažai mokslinių tyrimų. Tarkim, neurobiologiniai tyrimai, kol kas dar naujiena Lietuvoje, tačiau viliamės sukurti ankstyvos diagnostikos, tarkim, Alzheimerio ligos atvejais programą, kuri leistų nustatyti ankstyvus pakitimus ir kuo skubiau pradėti gydymą. Tai leistų laimėti žmogui papildomus kelerius kokybiško gyvenimo metus. Ateities planuose ir genetiniai tyrimai. Pastaruoju metu tiek gydant, tiek ir diagnozuojant psichikos ligas vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda galimybių kai kurias ligas, pavyzdžiui, šizofreniją reguliuoti genetiškai, slopinant už tai atsakingus genus.
Tobuliname ir investuojame į veikmingus gydymo metodus, turime puikiai aprūpintą komandą teikti šiuolaikinį psichiatrijos gydymą. 
 
Tarp kitko
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje teikiamos stacionarinės ir ambulatorinės psichiatrijos paslaugos. Per metus suteikiama daugiau kaip 8 tūkst. stacionarių paslaugų ir apie 700 ambulatorinių konsultacijų. Taip pat veikia penkiolikos lovų dienos stacionaras. Pacientai į šią gydymo įstaigą atvyksta iš visos Lietuvos, nes tai vienintelė likusi savarankiška psichiatrijos ligoninė šalyje. 

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

Go to top