9001 sert copy

2011-10-02

Depresijos gniaužtuose skauda sielą

Depresijos-gniauztuose-skauda-siela_articlethumb580
 

sxc.hu nuotr.

Per vienus metus sergančiųjų depresija mūsų šalyje padaugėjo apie 16 proc. Rudenį, ėmus sparčiai trumpėti dienoms, vis dažniau apima bloga nuotaika. Tačiau tokia būsena nebūtinai yra depresijos pranašas. Iš tiesų ši liga yra kur kas sudėtingesnė ir kartais sunkiai atpažįstama, nes ja susirgus kankina širdies, galvos, pilvo skausmai, nemiga.

Suklaidina kitos ligos

Lietuvoje sergančiųjų depresija yra apie 25 tūkst., dažniausiai serga moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, nors sunkių depresijos atvejų pasitaiko ir tarp vaikų, paauglių.

„Depresiją galima diagnozuoti, kai daugiau nei dvi savaites žmogų kankina liguistai liūdna, prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir vangūs judesiai. Žinoma, yra ir daugiau simptomų – apetito stoka, nuovargis, nemiga, sumažėjęs domėjimasis aplinka. Sergantieji neranda sau vietos, jaučia didžiulį nerimą, dažnai sako, kad sielą skauda“, – kaip atpažinti depresiją, mokė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Bendruomenės ir biopsichosocialinės psichiatrijos skyriaus vedėja Danguolė Survilaitė.

Sunkiausia pastebėti sergančius vaikus. Paprastai jiems pasireiškia mažiau simptomų, jų mąstymas nėra aiškus, racionalus, todėl jiems sunkiau apibūdinti savo išgyvenimus.

„Vaikų depresiją galima atpažinti iš piešinių, baimių ar negalėjimo užmigti, vaidenimosi. Paaugliai ligą išreiškia pasikeitusiu elgesiu – protestuoja, telkiasi į įvairias grupes, bėga iš namų. Aplinkiniai juos vadina chuliganais, nors iš tiesų tokį elgesį lemia depresija“, – perspėjo psichiatrė.

Ligą taip pat gali pranašauti įvairūs fiziologiniai simptomai – nemiga, širdies, galvos ar pilvo skausmai, kurie anksčiau nebuvo tapatinami su depresija. Šiandien psichiatrai vis geriau geba nustatyti depresiją.
„Ilgą laiką mane kankino širdies permušimai. Nesupratau, kas su manimi darėsi, – širdis plakė it pašėlusi, nuolat raižė skrandį, vakarais sunkiai užmigdavau, nenorėjau dirbti. Kardiologas jokių sutrikimų nerado, siuntė pas kitus specialistus, bet šie irgi tik skėsčiojo rankomis. Esą organizmo sutrikimai per maži, kad galėčiau taip blogai jaustis, todėl galiausiai nusiuntė pas psichiatrą“, – prisiminė Adelė K. iš Vilniaus.

Pasak D.Survilaitės, panašūs atvejai nėra reti – paslėpta depresija gali suklaidinti ne vieną mediką, ir tik užduodant reikiamus klausimus, atidžiai stebint pacientą galima užčiuopti tikrąją ligą.

Ne visos priežastys žinomos

Depresijos priežastis sąlygiškai galima suskirstyti į išorines ir vidines. Išorinės paprastai lengviau atpažįstamos: įvairūs gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, darbo netekimas, šeimos subyrėjimas, taip pat galvos traumos, vidaus organų ligos. O vidines priežastis nulemia organizme vykstantys sudėtingi biocheminiai pakitimai.

„Atrodo, žmogui sekasi, jam nieko netrūksta, tačiau kitą dieną staiga jis jau nebenori gyventi. Svarstoma, kad tam įtakos gali turėti ir genai ar fiziologiniai organizmo pokyčiai, pavyzdžiui, po gimdymo atsiradę organizmo pokyčiai, tačiau tikslaus atsakymo nėra“, – apgailestavo Respublikinės psichikos sutrikimų patyrusių asmenų ir jų draugų organizacijos „13 ir Ko“ vadovė.

Bendruomenės ir biopsichosocialinės psichiatrijos skyriaus vedėjos nuomone, lietuviai nėra linkę domėtis aplinkinių gyvenimu, padėti vieni kitiems, užjausti, todėl dažnai net šeimos nariai nepastebi sergančiojo siunčiamų signalų.

„Vieną pacientę pas mane atvedė jos bendradarbis. Jis atkreipė dėmesį, kad anksčiau buvusi energinga, kalbi moteris pasikeitė, dažnai stovėdavo darbe prie lango ir tiesiog dūsaudavo. Pasirodo, ji jau kuris laikas galvojo apie savižudybę. O moters sutuoktinis per priėmimą tikino: nieko baisaus, ji tik pavargusi – išsimiegos ir viskas susitvarkys“, – susvetimėjimą tarp žmonių kritikavo D.Survilaitė.

Gydoma vaistais

Depresija gali baigtis mirtimi, nes ja sergant užplūsta mintys apie savižudybę, kurios bet kada gali būti realizuotos. Dažniausiai depresijos priepuolis trunka nuo dviejų mėnesių iki pusės metų, tačiau sunkiais atvejais gali tęstis ir dešimtmetį.

„Susirgus būtina kreiptis į psichiatrą. Jis nustatys, kiek laiko depresija trunka, kas ją sukėlė, ir tuomet paskirs gydymą vaistais. Kartais žmonės spyriojasi dėl medikamentų vartojimo, todėl tenka aiškinti, kad jeigu apendicitą patikite chirurgui, kodėl manote jog depresiją galite išgydyti patys“, – retoriškai klausė psichiatrė.

Po gydymo vaistais žmogui būtina žinoti, kaip jis turi gyventi toliau, kad depresijos priepuoliai nepasikartotų. Tam padeda įvairūs mokymai, psichoterapija, individualus ar grupinis bendravimas, dailės ar muzikos terapija. Sunkiais atvejais, pacientas guldomas į ligoninę.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje.

Diagnozuoti depresijos atvejai:

2010 m. – 25 120,
2009 m. – 24 269,
2008 m. – 24 027.

Pirmą kartą susirgusiųjų depresija skaičius:

2010 m. – 2 165,
2009 m. – 1 824,
2008 m. – 1 652.

Kaip elgtis, kai artimas žmogus serga depresija

Dažnai mėgstama sakyti: „Jis neserga, tik tingi.“ Toks požiūris klaidingas – pirmiausia turite pripažinti, kad artimasis gali sirgti. Niekada negalima jo raminti sakant, kad neimtų į galvą – esą viskas susitvarkys, nes ir jums taip būna. Sergantįjį reikia užjausti, suprasti ir stengtis padėti. Jeigu jis nenori bendrauti, per prievartą nebandykite kalbinti – geriau atidžiai jį stebėkite. Kritiniais atvejais, ligoniui nesuvokiant situacijos rimtumo, gali tekti jį paguldyti į ligoninę ir be jo sutikimo.

Almutė Blaževičiūtė

Valsticiu-laikrascio-logotipas_small

kosultacija

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ