9001 sert copy

RESPUBLIKINĖ VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖ

(Istorijos tezės)
Valentinas Mačiulis

 

 Ligoninės istorija 1903-1961 m

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės istorija siekia XIX-ojo šimtmečio pabaigą, kai Rusijos valdomoje Lietuvoje psichiatrija buvo Viešosios globos valdybos žinioje, o iš esmės psichikos ligoniai buvo apleisti. 1898 m. Peterburge įvyko pasitarimas, kuriame buvo nuspręsta statyti apygardų psichiatrijos ligonines, tame tarpe Rygoje ir Vilniuje. Vilniaus apygardos tūkstančio lovų ligoninė pradėta statyti Rokantiškių dvaro žemėse, 0.5 km nuo N.Vilnios geležinkelio stoties. Jos statybai buvo skirta vienas milijonas rublių iš Vidaus reikalų ministerijos sąmatos. 1902 m. statybos darbai buvo baigti, o 1903 m. priimti pirmieji ligoniai. Oficialus ligoninės atidarymas įvyko 1903 metais gegužės mėn. 21 d. Pagal nuostatus ligoninė priklausė Vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamentui. Po 200 lovų buvo skirta Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko ir Vitebsko gubernijoms. Atsiradus laisvoms vietoms buvo leista priimti ligonius iš Mogiliovo, Kurlandijos, Latlandijos, Estlandijos gubernijų. Mokestis buvo diferencijuojamas: I klasė - 10 rb. mėnesiui, II klasė - 5 rb. mėnesiui. Valstybės lėšomis buvo leidžiama nemokamai gydyti nedaugiau 200 ligonių, o 60 lovų leista naudoti privatiems pacientams. Ligoninės finansavimas buvo paskirstytas gubernijoms. Tai sunkino ligoninės veiklą, nes gubernijos laiku neatsiskaitydavo, įsiskolindavo.

Pirmuoju ligoninės direktoriumi buvo žinomas psichiatras Nikolajus Krainskis. N.Krainskis sudarė pirmąją ligoninės darbo programą, paremtą sveiku protu ir humanizmu, pasak paties N.Krainskio. Ligoniams buvo ribojamos suvaržymo ir izoliacijos priemonės, buvo leidžiami ligonių pasivaikščiojimai net už ligoninės teritorijos. Nuo 1903 metų prasidėjo bendravimas su visuomene, ligoninės lankytojams N.Krainskis kalbėjo: "Mes manome, kad mūsų darbo pagrinde turi glūdėti net ir žmogaus su sutrikusia sąmone gerbimas ir mes mokome personalą gerbti žmogaus asmenybę, slypinčią po "pamišimo kauke". Daug dėmesio buvo skiriama psichoterapijai, personalas ligoniams organizuodavo įvairius žaidimus, koncertus. Ligoninei buvo paskirta 131,13 dešimtinių žemės (dešimtinė - 1.092 ha) ir ligoniai darbavosi daržuose, pradėjo sodinti sodą. Tai ir buvo darbo terapijos užuomazga. Šios humaniškos psichoterapijos kryptys laikėsi neilgai. Artėjant 1905 m. revoliucijai revoliucingai nusiteikę gydytojai pradėjo priešišką N.Krainskiui veiklą, įtraukė į ją sveikatos departamentą ir net generalgubernatoriaus kanceliariją. N.Krainskis 1905 m. iš ligoninės pareigų savo prašymu pasitraukė. Ligoninės direktoriumi buvo paskirtas gydytojas N.Chardinas . Personalas maištavo, platino atsišaukimus. Generalgubernatorius tik ginkluotos žandarmerijos įsikišimu ir maištingų ligoninės gydytojų ir tarnautojų suėmimu nuramino kylančią revoliuciją. Ligoninės personalas pasikeitė. Atsirado protekcionizmas ir kalėjimo režimas. Pailgėjo gulėjimo trukmė, gydymas tapo nepilnaverčiu. Tokioje padėtyje ligoninė egzistavo iki 1915 m., o kilus didžiajam karui ji evakuota į Rusijos gilumą. Ligoninės pastatai buvo naudojami Rusijos, Lenkijos, Tarybų Rusijos, Vokietijos kareivinių ir karo tikslams, daug kas buvo sugriauta.

1961-1981 m.


Ligoninės antras įsikūrimas prasidėjo 1961 m. Vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas Jochelis Gliauberzonas, kuris vadovavo šiai ligoninei iki 1982 m. Atstatyti sugriautus korpusus reikėjo 5-6 metų. Pirmais atsikūrimo metais į ligoninę buvo priimta 1136 ligoniai, kurie buvo pervežti iš Pažaislio, Kauno ir Vilniaus psichiatrinių ligoninių. Tai ligoniai, sergantieji chroninėmis susirgimų formomis ir reikalaujantys ilgalaikio gydymo ir globos. Tuo pat metu įsisteigė narkologinis skyrius, kuriame pirmaisiais veiklos metais jau gydėsi 416 ligonių, sergančių alkoholizmu ir alkoholinėmis psichozėmis. Buvo įsteigta klinikinė laboratorija, rentgeno kabinetas, vaistinė, dantų gydymo kabinetas. Ligoninėje buvo didinamas lovų skaičius, tvarkoma materialinė bazė. 1976 m. buvo perkelti ligoniai iš likviduojamos Pažaislio psichiatrinės ligoninės. N.Vilnios psichiatrijos ligoninė išaugo iki 2000 lovų ir tapo stambiausia įstaiga Lietuvoje. Šioje psichiatrijos įstaigoje išaugo psichiatrijos pagalba vaikams. Vaikų skyriuose nuo pat įkūrimo dirbo logopedai, pedagogai-auklėtojai.

 Nuo 1981m.

1982 m. keitėsi ligoninės administracija, į darbą buvo pakviesta keletas vadovų iš kitų gydymo įstaigų. Ligoninės vadovai ir specialistai surado naujų formų organizacinei, mokslinei, pedagoginei, metodinei psichiatrijos veiklai gerinti. Buvo sukurta originali ankstyvosios ir vėlyvosios reabilitacijos sistema, pradėta visuomeninė klubinė pacientų veikla, psichologinė-psichoterapinė, intensyvioji ir reanimacijos pagalba ligoniams, sukurta socialinės pagalbos tarnyba, gera klinikinių ir laboratorinių tyrimų bazė. Ligoninėje išaugo ir subrendo savistovi narkologijos tarnyba, kuri 1983 m. atsiskyrė į Respublikinį Vilniaus narkologijos dispanserį.

Nuo 1984 metų buvo pradėtas intensyvus vidurinio medicinos personalo ruošimas Lietuvos psichiatrijos įstaigoms. Kasmetiniuose kvalifikacijos kėlimo kursuose per metus mokėsi 70-80 medicinos seserų. Atgimusioje Lietuvoje ligoninės medicinos seserys - psichiatrijos slaugytojos buvo iniciatorės naujų reformų, pažangių slaugos metodų, jos parengė "psichiatrijos slaugytojo normą" visoms respublikos psichiatrijos slaugytojoms. Sukurta klinikinė-mokomoji bazė gydytojų psichiatrų ruošimui. Vyksta gydytojų psichiatrų mokymas, tobulinimasis.Ligoninėje veikia Vilniaus Universiteto vaikų ir paauglių psichiatrijos klinika.

Pradedant 1983 metais sistemingai keičiasi psichikos ligonių reabilitacijos sistema. Įgyvendinamas etapiškas ligonių reabilitavimas "nuo paprasto iki sudėtingo", tam tikslui 1988 m. sukuriamas Gydomasis-gamybinis susivienijimas, kuris 1990 metais pertvarkomas į savistovią įmonę "Vilniaus atjauta". Šioje įstaigoje ligoniai įdarbinami pilnateisiais darbuotojais, taikant visas darbuotojams skirtas socialines garantijas. Tai priartina ligonius prie realios integracijos į visuomenę. Šie principai išlaikomi ir dabartiniu metu, nors ekonominė įmonės padėtis nėra lengva.

Ankstyvosios sanatorinės - kurortinės reabilitacijos principai pirmą kartą Lietuvoje pradėti taikyti ligoninės reabilitaciniame skyriuje Druskininkų sanatorijoje "Eglė", kuris veikė nuo 1992 m. iki 1996 m. Mūsų darbuotojams pavyko įrodyti šios reabilitacijos veiksmingumą.

Socialinės pagalbos tarnybos sukūrimas iš esmės pakeitė ligonių padėtį tais atvejais, kada jie patys dėl laikinų ar pastovių sutrikimų negali tinkamai atlikti įvairių teisinių, socialinių darbų.Ligoninėje atliekami mokslinio tyrimo darbai afektinių psichikos sutrikimų, impulsyvių veiksmų ir įkyrumų, epidemiologinių, psichofarmakologinių tyrimų ir kitose srityse.

Spausdinami moksliniai darbai Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose, o jų paskelbtą daugiau kaip 200. Ligoninėje dirba 8 mokslų daktarai, docentai, 1 habilituotas mokslų daktaras profesorius, 34 aukščiausios kvalifikacijos psichiatrai.

Ligoninėje vyksta valdoma ir prognozuojama sveikatos sistemos reforma:sumažėjo lovų skaičius, medicinos personalas nepasikeitė, pakito darbuotojų kvalifikacija, gydoma daugiau ligonių pačiais naujausiais gydymo metodais. Ligoninės psichiatrai aktyviai dalyvavo pertvarkant Respublikos teismo psichiatrijos tarnybą, kuri 1992 metų rudenį tapo savarankiška, susikūrus Teismo medicinos ir teismo psichiatrijos centrui.

Sėkmingos reformos visada reikalauja didelio žmonių susiklausymo, susikaupimo ir profesinės potencijos. Džiugu, kad visa tai mūsų ligoninės kolektyvas turi. Kaip pavyzdys dar vienas atskleistas naujas reformos puslapis Lietuvos psichiatrijoje - tai mūsų ligoninės Psichikos sveikatos priežiūros tyrimo ir planavimo centras išaugęs į savarankišką įstaigą - Valstybinį Visuomenės psichikos sveikatos centrą. Ligoninė vėl turi tikslą - sukurti neatsiliekančią visais atžvilgiais nuo šiuolaikinių geriausių psichiatrijos centrų, asmens psichikos sveikatos priežiūrą. Prielaidos tikslui pasiekti sukurtos, lieka kasdienis nelengvas darbas, kuris visada duoda vaisingus rezultatus. Visiškai suprantama, kad paminėti darbai buvo atliekami viso ligoninės personalo, tačiau didele dalimi darbų sėkmę nulėmė individualybių, stiprių asmenybių veikla.

Jie ir įrašė savo žodžius į ligoninės istoriją - tai: direktoriaus pavaduotojai Petras Navašinskas, Nijolė Petrauskienė, Eugenijus Demidiukas, Irena Jurelienė, Nadiežda Kostygova - Leišienė, konsultacinio - metodinio cetro vadovas Algirdas Kaunas, skyrių vedėjai doc. Aldona Šiurkutė, Danutė Daugirdienė, Marija Banaitienė, Danguolė Šapalienė, Alina Aleksienė, Laima Malinauskienė, Danguolė Survilaitė, prof. Gediminas Žukauskas, Kastytis Dapšys, Zita Puškorienė, Laima Dubauskienė, Algis Samuolis, Jonas Jonikas , psichiatrai Nijolė Bučelytė, Jonas Šimkūnas, Valius Sruoga , psichologė doc. Gražina Gudaitė, medicinos seserys Valė Škikūnaitė, Genovaitė Bulzgytė, Miroslava Venslavovič, Rimutė Tarutienė , bibliotekos vedėja Bronė Nainienė, "Vilniaus atjauta" direktorius Alvydas Vainauskas, atsiskyrusių psichiatrijos tarnybų vadovai - Algis Kurtinaitis, Konstantinas Daškevičius, Onutė Davidonienė ir daugelis kitų.

Laikas vėl iškelia naujas problemas, kurias įveikti turime vardan sielos ligonių integravimo mūsų gyvenime, vardan humanizmo.

Po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo įvyko esminė psichiatrijos reforma – jos vienas pagrindinių iniciatorių – ligoninės direktorius medicinos daktaras Valentinas Mačiulis, aktyviai dalyvaujantis rengiant Lietuvos teisinę psichikos sveikatos bazę, plėtojant ir gerinant Lietuvos psichiatriją. Per pastaruosius 20 metų atlikta daugybė darbų – nuosekliai buvo vykdoma įstaigos restruktūrizacija, gerinama psichiatrijos paslaugų kokybė, pagerintos gydymo, slaugymo ir darbo sąlygos (renovuota dauguma skyrių, įkurtos jaukios darbo ir poilsio patalpos, aprūpintos naujais baldais bei interjero detalėmis), inicijuota daugybė įvairių teigiamų pokyčių; nuolat rengiamos ir atnaujinamos meninės kūrybos parodos, organizuojami renginiai.

Ligoninė nuo 2001m. yra pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo narė. 2006m. vykusioje Europos 14-oje tarptautinėje Sveikatą stiprinančių ligoninių konferencijoje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė vadovavo psichiatrijos sekcijos darbui.

Visos ligoninėje teikiamos asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo procesai yra reglamentuoti ir atitinka mokslo ir teisės reikalavimus. VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei 2004 metais suteiktas kokybės vadybos sistemos atitikties LST EN ISO 9001:2001 standartui sertifikatas, 2010 metais jis atnaujintas. Tai įrodo, kad ligoninė dirba sutinkamai su aukštais tarptautinio standarto keliamais kokybės vadybos sistemos reikalavimais ir sugeba užtikrinti nuolatinį kokybišką asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. 2007 m. pirmą kartą Lietuvoje vyko „Geros nuotaikos gydymo įstaigos“ rinkimai. RVPL pripažinta ir apdovanota kaip gerą nuotaiką kurianti medicinos įstaiga.

Pastaruoju metu ligoninė gana intensyviai dalyvauja investiciniuose projektuose. Gauta lėšų per valstybės investicijų programą ir įgyvendintas projektas „Psichiatrijos stacionaro modernizavimas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“. Dar du projektai vykdomi iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos: „VšĮ respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės šilumos ūkio renovacija“ ir „Sveikatos specialistų, prisidedančių prie sergamumo ir mirtingumo nuo neinfekcinių susirgimų mažinimo, kvalifikacijos kėlimas“.

Darbas su sunkiais psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis reikalauja ne tik aukštos profesinės kvalifikacijos, bet ir ypatingų žmogiškųjų savybių – kantrybės, nuoširdumo, dėmesingumo, kurių nestokoja mūsų ligoninės darbuotojai.

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ