9001 sert copy

Aušra Čapskytė – grafikė, tapytoja, poetė

Jos kūrybos laukas – nuo miniatiūros iki solidžių tapybos ir grafikos paveikslų, literatūros klasikos iliustracijų. Realybės ir fantazijos pasaulis jos kūryboje suaugęs į vientisą audinį ir virsta nauju gyvenimu – judriu, linksmu, žaismingu, kartais nostalgišku, bet visada draugišku, siūlančiu žiūrovui pačiam pakeliauti po virtualias erdves, pripildytas netikėtų atradimų, pažaisti detalių dėlionėmis, pasidžiaugti matyto ir išgyvento atpažinimu.
Kiekvienas paveikslas, kaip gyvenimo atkarpa ar novelė, turi savo vyksmą, savo intrigą, savitą ritminę kompozicinę struktūrą. Fantazijos laisvės ir komponavimo išradingumo Aušros meninei prigimčiai nepagailėta, tačiau jos kūrybinę individualybę formavo ir formuoja nuosekli dvasinė nuostata, gyvenimo lygmuo – būti princese. Būtent – TAIP matyti pasaulį, TAIP iš jo atsirinkti vertybes. Apie didelius dalykus kalbėti lengvai ir žaismingai, detales išpildyti juvelyriškai, įkritus į duobę nerodyti skausmingos grimasos, išsikapsčius neatsigręžti, džiaugtis akimirkos grožiu suvokiant, kad viskas greit praeina. Ir visu tuo dosniai dalintis su visais to norinčiais.
Aušros pasaulio vertybių šaltinis, maitinantis jos kūrybą motyvais, ženklais, spalviniais deriniais, ritminių skambesių įvairove, kyla iš pasaulio ir savos kultūros su visais jos pavidalais, iš teatro scenovaizdžių, tautodailės, etnokultūros, literatūros, muzikos, mitologijos, kelionių įspūdžių ir pan., bet daugiausia iš gimtojo miesto – Vilniaus – jo architektūros ir legendų, varpų skambesio, supančių upių tėkmės, kalnų ritmo, vingrių gatvių, kiemų gyvenimo paslapties.
Aušros paveikslų sudėtingos dinamiškos ritminės struktūros, laisvas vaizdų komponavimas, meninės raiškos sinkretiškumas, vaizdų asociatyvumas, skirtingos laiko juostų ir erdvių dermės, naujų vaizdo kūrybos technologijų panaudojimas apibūdina dailininkę kaip modernaus šiuolaikinio meno kūrėją.
Jos paveikslų išskirtiniai ypatumai yra linijinis ornamentinis rašytinių tekstų įsikomponavimas į vizualinę struktūrą; detalės, kaip kompozicinės intrigos, svarba; pakilus, šventinis visumos skambėjimas. Tačiau svarbiausia jos kūrybos ypatybė ta, kad už išorinio vaizdo lengvumo, dekoratyvumo, žaismingumo glūdi išgyvenamas praeinančio laiko grožis, būties įvairovė ir trapumas.

Menotyrininkė
Ona Danutė Jedzinskienė, 2011

kosultacija

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ