9001 sert copy

Fotomenininkas ALGIMANTAS ŽIŽIŪNAS gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. 1963 m. baigė Kauno maisto pramonės technikumą, o 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. 1970 metais persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į įsikūrusią Fotomenininkų, o vėliau ir į Žurnalistų sąjungą. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, taip pat kaip fotomeno kūrėjas. 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.

Nuo 1977 m. kuria savo išmąstytą originalų fotoportretų ciklą „Veidai ir mintys“. Fotografas yra surengęs per trisdešimt šio ciklo fotoparodų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai Lietuvos žinomų žmonių ir svečių portretai. Fotografo prašomi, portretuojamieji šalia portreto užrašo credo apie savo profesiją, kūrybą, gyvenimą. Intensyviai dirbdamas, autorius sukaupė per 1500 fotolakštų. Ši kolekcija yra įrašyta į agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygą, išleistą 2003 metais.

Personalinės parodos:
Kultūros namai, Mončiagorskas, Rusija, 1974; Žurnalistų sąjunga, Sverdlovskas, Rusija, 1980; Universitetas, Vilnius, 1982; Lietuvos televizija, Vilnius, 1983; Lietuvos televizija, Vilnius, 1986; Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1983; Centrinė biblioteka, Šilutė, 1983; Kultūros namai, Krasnojarskas, Rusija, 1983; Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1984; Kultūros rūmai, Anykščiai, 1985; kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1986; kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1987; Respublikinis kino centras, Vilnius, 1987; „Veidai ir mintys“, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1987; ; Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1988; Švietimo ir mokslo namai, Ašchabadas, Turkmėnija, 1989; „Veidai ir mintys“, Fotografijos galerija, Vilnius, 1990; „Lietuvos rašytojai“, Pedagoginis institutas, Vilnius, 1990; Kultūros centras, Sumai, Ukraina, 1991; „Vizijos“, teatras Vaidila, Vilnius, 1995; „Veidai ir mintys“, Rotušė, Vilnius, 1998; „Veidai ir mintys“, Maironio literatūros muziejus, Kaunas, 1999; Mokytojų namai, Vilnius, 1999; „Veidai ir mintys“, Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius, 2000; „Anciškis – Lietuvos vidurys“, Kraštotyros muziejus, Panevėžys, 2000; „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija Prospektas, Vilnius, 2001; „Veidai ir mintys“, G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžys, 2002; „Veidai ir mintys“, Biržų krašto Sėlos muziejus, Biržai, 2003.

Grupinės parodos:
„Darbas – žmogaus sparnai“, Maskva, Rusija, 1984; Mokslininkų namai, Maskva, Rusija, 1989; „Sąjūdis“, Miesto salė, Vespremas, Vengrija, 1989; Parodų galerija, Berlynas, Vokietija, 1990; Alex galerija, Vašingtonas, JAV, 1990; „Sąjūdis“, Det Norske Teateret, Deichmanske Bibliotek, Oslas, Norvegija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Klub kultury filmowej, Zeliona Gura, Lenkija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Miesto parodų salė, Bratislava, Slovakija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Pasaulio taikos kongresas, Roma, Italija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Politinių kalinių rūmai, Budapeštas, Vengrija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Kultur–buset salė, Stokholmas, Švedija, 1991; „Sausio įvykiai Lietuvoje“, Universitetas, Tiūbungenas, Vokietija, 1991.
Yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ (Moteris-88) Čekoslovakijoje bei turi per 50 kitų apdovanojimų.
2005 m. lapkričio 11 d. kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas.
2006 m. spalio 23 d. Vengrų ambasados Lietuvoje kartu su kitais 10 Vėlinių įvykių dalyvių buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose Vengrijos sukilimo 50-ųjų metinių proga, kadangi buvo 1956 m. Kauno Vėlinių įvykių dalyvis.
2014 m. suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas.
2015 m. apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.
2015 m. įteiktas LR kultūros ministerijos padėkos raštas už ilgametį kūrybinį kelią ir profesijos puoselėjimą, nuotraukose įamžintą kultūros istoriją, indėlį į Lietuvos fotografiją.

Kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles (yra šio žanro pradininkas). Ypač nemažai kūrinių yra parašęs vaikams, iš kurių vienas – poema „Eketės paslaptys“, iliustruota dailininkės Serenos Pečiūnaitytės, 2005 m. išėjo atskira knygele. Savo kūrinius skelbė vaikų žurnale „Bitutė“ ir laikraštėlyje „Kregždutė“. Kaip kūrybos vaikams autorius buvo priimtas į Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narius.
Daugelis Lietuvos istorinių, literatūrinių ar kitokių dokumentinių bei enciklopedinių leidinių yra iliustruoti ir Algimanto Žižiūno nuotraukomis. Jo fotografuotų rašytojų portretai panaudojami leidžiant lietuvių autorių knygas Lietuvoje bei išverstas į kitas užsienio kalbas įvairiose šalyse.
Aktyviai bendradarbiavo su Invalidų draugijos kultūrinių renginių aktyvu: padėdavo parengti draugijos rengiamas neįgaliųjų fotomeno parodas, jas komentavo ir vertino, padėjo nustatyti nugalėtojus bei skaitė paskaitas neįgaliųjų seminaruose.
Beveik dešimtmetį bendravo su Anciškio (Kėdainių r.), iš kurio yra kilę jo tėvai ir seneliai, pradinės mokyklos moksleiviais. Paskelbęs metų temą, rengdavo jiems piešimo konkursus, kurių rezultatus skelbė per Porciunkulės atlaidus apdovanodamas vaikus piešimo reikmenimis, vertingomis knygomis, albumais ir paties įrėmintomis savo darytomis meninėmis Anciškio nuotraukomis. Anciškio vaikams fotomenininkas rengė mažas vietovės tyrinėjimo ir senienų rinkimo ekspedicijas, mokė pažinti gimtąsias vietas, žinoti jų istoriją, gamtą ir visa tai saugoti bei vertinti. Taip pat kartu su Ramygalos ir Vadoklių vidurinėmis mokyklomis Ančiškyje rengdavo literatūrinius poezijos pavasarėlius, į kuriuos pasikviesdavo ir Lietuvos rašytojus. Ilgą laiką rėmė šio bažnytkaimio gyventojus surinkta labdara.
Biografiją pristato Lietuvos fotografijos meno draugija: http://www.photography.lt/lt.php/Fotografai?id=176

  knyg1903 2003

KatalogoVirselis

atkurimas100

GRĮŽTI Į VIRŠŲ