Cukrinis diabetas ir psichikos sveikatos sutrikimai susiję kur kas glaudžiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Diabetas gali didinti depresijos ir kitų psichikos sutrikimų riziką, o depresija, nerimas ar kiti psichikos sveikatos sunkumai gali apsunkinti diabeto kontrolę ir prisidėti prie fizinės sveikatos blogėjimo.
Kodėl šių ligų gydymo negalima atskirti, kokį vaidmenį atlieka gyvenimo būdas ir vaistai, kodėl svarbu pacientų nekaltinti dėl jų ligos ir kaip psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje užtikrinti dėmesį fizinei sveikatai, pasakoja Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius.
Diabetas ir depresija: ryšys veikia abiem kryptimis
„Epidemiologiniai tyrimai rodo tą dviejų krypčių eismą: susirgus cukriniu diabetu yra didesnė tikimybė patirti psichikos ir elgesio sutrikimų“, – sako prof. dr. A. Germanavičius.
Pasak jo, cukriniu diabetu sergančių žmonių depresijos rizika gali būti net iki 2,5 karto didesnė nei tokio paties amžiaus ir tos pačios populiacijos žmonių, kurie diabetu neserga.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad diabetas veikia ne tik organizmo medžiagų apykaitą ar kraujagysles. Jo poveikį patiria ir smegenys.
„Diabetas turi poveikį kraujagyslėms, smulkiosioms kraujagyslėms, inkstų funkcijai, žarnyno funkcijai, širdies veiklai ir taip pat smegenims. Greičiausiai nukenčia ir smegenų veikla, dėl to gali atsirasti kai kurių neuromediatorių trūkumas“, – aiškina jis.
Tačiau yra ir kitos krypties ryšys. Psichikos sutrikimai gali didinti metabolinio sindromo, o kartu ir antrojo tipo cukrinio diabeto riziką.
Vienas iš pavyzdžių – šizofrenija. Pasak profesoriaus, šia liga sergantiems žmonėms metabolinio sindromo rizika yra reikšmingai padidėjusi. Prie to prisideda ne vienas veiksnys: mažesnis fizinis aktyvumas, rūkymas, gyvenimo būdo pokyčiai, taip pat kai kurių antipsichozinių vaistų poveikis.
„Kai kurie antipsichoziniai vaistai, blokuojantys histamino receptorius, gali gana stipriai paveikti gliukozės apykaitą, padidinti apetitą. Dėl to žmonės gali priaugti svorio, sutrikdyti gliukozės apykaitą ir, jei nesiimama prevencinių priemonių – susirgti diabetu“, – pasakoja RVPL direktorius.
Todėl, jo teigimu, gydant psichikos sutrikimus būtina galvoti ne tik apie psichikos būklę, bet ir apie fizinės sveikatos rizikos veiksnius, metabolinio sindromo savalaikį atpažinimą ir prevenciją.
Kai psichologinė savijauta trukdo rūpintis fizine sveikata
Cukrinis diabetas reikalauja nuolatinės savikontrolės. Žmogui tenka planuoti mitybą, stebėti gliukozės koncentraciją nevalgius, vartoti vaistus, palaikyti fizinį aktyvumą ir reguliariai konsultuotis su gydytojais.
Tačiau kas nutinka, kai dėl depresijos žmogui pradeda trūkti jėgų pasirūpinti savimi?
„Sergant diabetu, kai atsiranda depresija, žmogus blogiau rūpinasi savo fizine sveikata, nutraukia kontaktus su gydytojais, didėja tikimybė, kad nesilaikys gydymo rekomendacijų“, – aiškina prof. dr. A. Germanavičius.
Jis atkreipia dėmesį ir į vieną iš svarbių depresijos simptomų – anhedoniją, arba gebėjimo jausti malonumą praradimą. Kai žmogus nebejaučia pasitenkinimo įprastomis veiklomis, gali keistis ir jo mitybos įpročiai.
„Kai kuriems depresija sergantiems žmonėms trūksta pasitenkinimo, malonumo pojūčio. Jie gali pradėti vartoti daugiau saldžiųjų gėrimų, kitų daug greitųjų angliavandenių turinčių produktų. Tai yra pavojinga, nes gali labai greitai sukelti sveikatos komplikacijų“, – sako profesorius.
Kita vertus, depresija sergantys žmonės dažnai tampa fiziškai pasyvesni, nebesilaiko fizinio aktyvumo rekomendacijų, kai kurie pradeda daugiau valgyti. Prie medžiagų apykaitos pokyčių gali prisidėti ir tam tikri vartojami vaistai.
„Susidaro uždaras ratas: blogėjanti fizinė sveikata gali dar labiau gilinti depresiją, o depresija savo ruožtu apsunkina galimybę rūpintis fizine sveikata“, – tokią sąsają apibendrina RVPL direktorius.
Ne kaltinti, o padėti žmogui keisti įpročius
Sužinoję apie diabeto diagnozę žmonės kartais jaučia gėdą ar kaltę. Jie ima manyti, kad patys kalti dėl ligos, nes anksčiau netinkamai maitinosi, mažai judėjo ar priėmė kitus sveikatai nepalankius sprendimus.
Prof. dr. A. Germanavičiaus teigimu, toks požiūris nepadeda. Svarbiausia – suprasti, kodėl žmogui sunku keisti savo elgesį, ir suteikti jam reikalingą pagalbą.
„Gyvensenos medicinoje labai svarbu suprasti, kodėl žmonės elgiasi prieš savo sveikatą arba kodėl nesilaiko sveikos gyvensenos rekomendacijų. Tam reikalinga pagalba“, – pabrėžia jis.
Viena iš priemonių – motyvacinis konsultavimas. Jį gali taikyti ne tik psichologai ar psichiatrai, bet ir specialiai pasirengę slaugytojai, šeimos gydytojai bei kiti sveikatos priežiūros specialistai.
Tokio pokalbio metu svarbu išgirsti paciento sunkumus, jo abejones ir priežastis, dėl kurių rekomendacijų laikytis sudėtinga.
„Labai svarbu atliepti paciento abejones, suprasti, kad žmogui galbūt sunku įgyvendinti sveikos gyvensenos rekomendacijas. Specialistas turi padėti jam sustiprinti pasirinkimą gyventi sveikiau“, – aiškina profesorius.
Ne mažiau svarbus ir atjautos sau principas. Jis padeda žmogui priimti savo praeities pasirinkimus, mažiau save kritikuoti ir daugiau dėmesio skirti tam, ką galima pakeisti šiandien.
„Tikslas yra ne sukelti žmonėse kaltę, o suteikti jiems jėgų ir motyvacijos bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais ir konstruktyviai priimti rekomendacijas“, – sako A. Germanavičius ir priduria :
„Sergant depresija, kitais psichikos ir elgesio sutrikimais ir cukriniu diabetu veiksminga yra ir specializuota savęs priėmimo ir užuojautos sau psichoterapija (Compassion focused psychotherapy)“.
Psichikos sutrikimų gydymas neturi ignoruoti fizinės sveikatos problemų
Psichikos sutrikimų turintiems pacientams fizinės sveikatos priežiūra yra ypač svarbi. Tai aktualu ir dėl galimo kai kurių vaistų poveikio, ir dėl gyvenimo būdo pokyčių, kurie gali didinti metabolinių sutrikimų riziką.
„Prieš skiriant antipsichozinius vaistus svarbu įvertinti jų galimą poveikį metaboliniam sindromui. Kai kurie vaistai turi didesnę riziką, tačiau šiandien turime ir tokių gydymo galimybių, kurios metabolinei sveikatai yra palankesnės“, – pasakoja profesorius.
Jo teigimu, būtina stebėti pacientų fizinės sveikatos rodiklius, laiku atlikti tyrimus ir įvertinti galimus rizikos veiksnius.
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje šiuo tikslu svarbų vaidmenį atlieka vidaus ligų gydytojai. Ligoninėje dirba trys šios srities specialistai, o klinikinė laboratorija veikia visą parą, septynias dienas per savaitę.
„Mes galime nustatyti didesnę riziką net ir tada, kai pacientas dar neserga diabetu, ir galbūt užkirsti kelią ligos išsivystymui“, – sako A. Germanavičius.
Sveika mityba – ir psichikos sveikatos priežiūros dalis
Vienas iš svarbių fizinės sveikatos veiksnių – mityba. Pasak profesoriaus, psichikos sutrikimų turintys žmonės neretai maitinasi prasčiau, dažniau renkasi saldintus gėrimus, saldumynus, perdirbto maisto šaldytus pusfabrikačius su sočiaisiai riebalais (pica, koldūnai ir kt.) ir kitus mažesnės maistinės vertės produktus.
„Psichikos sutrikimų turintys asmenys bendrai maitinasi ženkliai blogiau, jie vartoja daugiau saldintų gėrimų. Dalis pacientų, kurių finansinės galimybės ribotos, didelę dalį savo pensijos išleidžia saldumynams“, – pastebi jis.
Profesorius prisimena ir savo patirtį dirbant psichosocialinės reabilitacijos centre, kur teko matyti, kaip pacientų mitybos pasirinkimai veikia jų kasdienybę.
„Buvau nustebęs, kiek daug pinigų kai kurie pacientai išleisdavo brangiems saldumynams. Kartais jie pusę pensijos skirdavo tokiems produktams, o vėliau patys maitindavosi konservais, net jų nepašildę“, – pasakoja A. Germanavičius.
Būtent todėl, jo įsitikinimu, sveika mityba turi būti neatsiejama psichikos sveikatos priežiūros dalis.
Direktorius taip pat pasakoja apie ligoninėje įvykusius pokyčius organizuojant pacientų maitinimą. Nutraukus sutartį su maitinimo paslaugų teikėju, kurio veikla kėlė abejonių dėl maisto kokybės, buvo nuspręsta investuoti į nuosavą maisto gamybos bazę.
„Subūrėme labai gerą virtuvės darbuotojų kolektyvą, o dietistai padeda tinkamai komponuoti maisto produktus. Siekiame, kad maistas būtų šviežias, kad jame būtų kuo daugiau daržovių ir kad jis atitiktų šiuolaikines Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijas“, – teigia profesorius.
Šiuo metu ligoninėje taikomos devynios dietos, leidžiančios atsižvelgti į skirtingomis ligomis sergančių pacientų poreikius.
Pagalbos nereikia atidėlioti
Pasak prof. dr. A. Germanavičiaus, sergant diabetu svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinius, bet ir į emocinės sveikatos pokyčius. Užsitęsęs liūdesys, energijos stoka, sumažėjusi motyvacija, nerimas ar miego sutrikimai gali būti signalai, kad žmogui reikalinga specialistų pagalba.
„Jeigu žmogus pastebi, kad jam sunkiau keltis iš lovos rytais, sumažėjo motyvacija, energija, atsirado nerimo epizodų, tai dar nebūtinai reiškia depresiją. Tačiau tokie požymiai yra priežastis atkreipti dėmesį į savo savijautą“, – sako jis.
Pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrą ar kitus psichikos sveikatos specialistus. Lietuvoje veikia pirminiai psichikos sveikatos centrai, kuriuose apdraustiems gyventojams pagalba teikiama nemokamai.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu nedelsti, jeigu žmogus praranda viltį, išgyvena nevilties laikotarpius ar kyla minčių apie savižudybę.
„Tikrai nereikia gėdytis kreiptis nei į psichiatrus, nei į psichologus. Jeigu žmogus vengia pagalbos ir ją nuolat atidėlioja, mintys apie savižudybę gali stiprėti. Kai kuriais atvejais pagalbos buvo galima suteikti anksčiau ir užkirsti kelią skaudžioms pasekmėms“, – pabrėžia RVPL direktorius.
Fizinė ir psichikos sveikata nėra dvi atskiros žmogaus gyvenimo sritys. Todėl rūpinantis žmogumi, sergančiu cukriniu diabetu ar psichikos sutrikimu, svarbu matyti jį visą – jo fizinę būklę, emocinius sunkumus, kasdienius įpročius ir galimybes keisti savo gyvenimą.
