Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje atliekamo tyrimo „Chronoepigenetinių šizofrenijos žymenų paieška“ vadovui prof. dr. Artūrui Petroniui kovo 5 d. įteikta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Epigenomika: chronos, pathos, nosos (2010–2024)“.
Po iškilmingos ceremonijos Lietuvos mokslų akademijoje laureatą pasveikino ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius ir dėkojo už atliktus reikšmingus epigenominius tyrimus, kurių dalis vyko ir toliau bus tęsiami Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.
Prof. dr. A.Petronio darbų ciklas, kaip pats mokslininkas sakė ceremonijos metu, - tai bandymas rasti atsakymus į visame pasaulyje tyrėjus dominančius klausimus: kodėl žmonės sensta ir suserga? Prof. dr. A.Petronis bando kitaip prieiti prie šių klausimų – ieškodamas žmogaus vystymosi, senėjimo ir sirgimo dėsningumo.
Prieš daugiau nei 20 metų jis iškėlė hipotezę, kad viena iš ligos priežasčių grupė gali būti epigenetiniai rizikos veiksniai. Epigenetiniai priedai reguliuoja DNR genų veiklą. Panašiai kaip šviesoforai ir kelio ženklai reguliuoja eismą. Spėjama, kad sutrikus tokiai reguliacijai gali išsivystyti diabetas, vėžys, Alzheimerio liga ir t. t. Autorius atliko daug tyrimų, iš kurių paminėtini: epigenetinės ligos (gr. nosos) ir patogenezės (gr. pathos) teorijos sukūrimas, epigenetinių pokyčių kartografija psichinių ligų atvejais bei epigenetinės reguliacijos smegenyse charakterizavimas. Pastarųjų metų darbuose atsirado nauja laiko (gr. chronos) dimensija, galinti iš esmės pakeisti supratimą apie epigenetinę ligos kilmę. Spėjama, kad bėgant laikui vidiniai ląstelių epigenetiniai „laikrodžiai“ gali išsiderinti, sukeldami įvairiausius patologinius procesus.
Virginijos Valuckienės (Lietuvos mokslų akademija) nuotraukos.
